Europos investicijų bankas institucinius santykius su universitetais dažniausiai palaiko remdamasis EIB ir universitetų mokslinių tyrimų iniciatyva (angl. EIB-Universities Research Action), kurią sudaro trys skirtingos programos:

• EIBURS (angl. EIB Universities Research Sponsorship) - Universitetų mokslinių tyrimų rėmimo programa,
• STAREBEI (pranc. STAges de REcherche BEI) - jaunųjų mokslininkų, dirbančių pagal bendrus EIB ir universitetų projektus, finansavimo programa ir
• EIB universitetų tinklai (angl. EIB Universities Networks) - universitetų tinklų, kurie ypač svarbūs remiant EIB grupės tikslus, bendradarbiavimo mechanizmas.

EIBURS teikia subsidijas universitetų mokslinių tyrimų centrams, nagrinėjantiems mokslines temas ir problemas labiausiai Banką dominančiose srityse. Iki 100 000 EUR per metus EIB finansinė parama konkurso būdu trejus metus gali būti skiriama suinteresuotiems ES, stojančiųjų ir ES narystės siekiančių šalių universitetų fakultetams arba mokslinių tyrimų centrams, pripažintiems EIB pasirinktų sričių kompetencijos centrais, kad jie galėtų plėsti veiklą šiose srityse. Konkurso laimėtojas privalės atlikti įvairius darbus (vykdyti mokslinius tyrimus, rengti kursus ir seminarus, kurti ryšius, skleisti rezultatus ir kt.), dėl kurių atlikimo bus sudaromos sutartys su Banku.

2009-2010 mokslo metams EIBURS programoje pasirinktos dvi naujos mokslinių tyrimų sritys:

• Viešųjų elektroninių paslaugų plėtra Europoje

Tiek Atnaujintoje Lisabonos strategijoje, tiek Europos ekonomikos gaivinimo plane, kalbama apie poreikį visoje Europoje diegti sparčiojo plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūrą, kaip svarbiausią sąlygą, siekiant greičiau pradėti naudoti produktyvumą didinančių elektroninių paslaugų taikomąsias programas. Kadangi vidaus rinkos iniciatyvų gali nepakakti šioms taikomosioms programoms diegti, tikimasi, kad viešasis sektorius suvaidins svarbiausią vaidmenį didinant taikomųjų programų paklausą, kad tokios infrastruktūros diegimas būtų ekonomiškai pagrįstas. Tuo pačiu metu veiksmingiau teikiant dabartines paslaugas ar kuriant naujas, labai padidėtų ir paties viešojo sektoriaus produktyvumas. Todėl viešasis sektorius galėtų investuoti į reikalingą infrastruktūros tinklą (atsižvelgiant į jo kaip viešosios gėrybės pobūdį ir būtinybę užtikrinti atvirą prieigą) ir apibrėžti, kokių rūšių paslaugas tokia infrastruktūra turėtų teikti (rezultatais grindžiamas metodas).

Mokslinių tyrimų programoje turėtų būti įvertintos galimybės panaudoti įvairias elektronines paslaugas (pvz., elektroninio valdymo, elektroninės sveikatos apsaugos, elektroninio mokymosi ir t. t.), nustatyti atitinkamus privačiojo ir viešojo sektorių vaidmenis ir pasiūlyti veiksmingiausius būdus šioms paslaugoms įdiegti (ypač steigiant viešąsias ir privačiąsias partnerystes). Be to, programoje turėtų būti atsižvelgta į naujas ES iniciatyvas, tokias kaip pirmaujančios rinkos iniciatyva ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai, kuriomis siekiama viešajam sektoriui suteikti vadovaujamąjį vaidmenį, skatinant naujų rinkų atsiradimą. Mokslinių tyrimų programoje turėtų atsispindėti visuomenės interesas kurti paklausą skatinančias iniciatyvas, remiantis informacijos ir ryšių technologijų (IRT) panaudojimu kituose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto ir ypač  energetikos, nes IRT gali suvaidinti svarbų vaidmenį didinant energijos vartojimo efektyvumą.

Projekte gali būti numatyta ir kitokia papildoma mokslinė veikla, kokia norėtų užsiimti paramą gavęs universiteto centras, pavyzdžiui: 1) kursų ir seminarų organizavimas, 2) duomenų bazių kūrimas ir apžvalgos, 3) išsamios atvejų analizės.

• Finansinis ir ekonominis poveikio aplinkai vertinimas

Finansinis ir ekonominis aplinkos ir jos poveikio žmonių gerovei vertinimas yra ypač svarbus aspektas sprendžiant su tuo susijusius klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimus, kurie, kaip manoma, bus opiausiomis XXI amžiaus pasaulio problemomis.

Klimatas jau keičiasi: pasaulis tampa vis šiltesnis, dėl to vykstantys pokyčiai tik didina jau esamas grėsmes ekologinėms sistemoms ir biologinei įvairovei.

Dėl buveinių nuolatinio naikinimo ir mažėjimo ypač didelę grėsmę patiria tokios ekologinės sistemos kaip miškai, pelkynai ir pakrančių zonos. Todėl kyla pavojus ir įvairioms ekologinės sistemos atliekamoms funkcijoms, tokioms kaip potvynių kontrolė, augalų apdulkinimas, sveikos dirvos išsaugojimas ir anglies sekvestracija. Kad jos galėtų toliau vykdyti šias funkcijas, būtina užtikrinti ilgalaikį šių ekologinių sistemų darbą. Sveikos ekologinės sistemos yra atsparesnės klimato kaitos poveikiui ir su juo susijusiam orų kintamumui.

Atsižvelgdamas į šią situaciją ir remdamasis mokslinių tyrimų išvadomis bei empiriniais duomenimis EIB kviečia teikti mokslinius vienos ar abiejų sričių projektus:

• Ekologinių sistemų apsaugos sąnaudos ir nauda klimato kaitos sąlygomis, pripažįstant poreikį imtis priemonių dėl kylančių grėsmių ir siekiant didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, ir sveikų ekologinių sistemų vaidmuo (bei vertė) švelninant klimato kaitos poveikį ir prisitaikant prie jo;
• Rinkos priemonių naudojimas ekologinių sistemų funkcijoms apsaugoti ir sustiprinti, atsižvelgiant į patirtį anglies dvideginio rinkoje.

Paraiškas teikti iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Vėliau pateiktos paraiškos nebus nagrinėjamos. Paraiškas siųsti adresu

EIB-Universities Research Action
100, boulevard Konrad Adenauer
L 2950 Luxembourg
To the attention of Ms. Luisa Ferreira, Co-ordinator.

Daugiau informacijos apie EIBURS atranką ir kitas programas bei mechanizmus rasite interneto tinklalapyje institute.eib.org/programmes/knowledge